<!– /* Style Definitions */ p.MsoNormal, li.MsoNormal, div.MsoNormal {mso-style-parent:”"; margin:0cm; margin-bottom:.0001pt; mso-pagination:widow-orphan; font-size:12.0pt; font-family:”Times New Roman”; mso-fareast-font-family:”Times New Roman”;} @page Section1 {size:612.0pt 792.0pt; margin:72.0pt 90.0pt 72.0pt 90.0pt; mso-header-margin:35.4pt; mso-footer-margin:35.4pt; mso-paper-source:0;} div.Section1 {page:Section1;} –>

Tai tuštuma, šalta ir begalinė,

Ledinė siena už kurios žiema

Tyli ir tartum akmeninė

Ši apsiniaukusių jausmų diena

Lietus barbena man į širdį

Mediniai kumščiai gnaužia ją

Lietaus lašai kaip vandens gukšniai

Aplinkui verkia nežinia.

Šešėliai seka tau iš paskos

Apsikabina ir skandina danguje

Tiktai jame junti pasaulį

Ir žemę palieti tiktai jame

Krenti aukštyn į platų dangų

Sparnai neleidžia tau pakilt

Šešėliai tolsta, ritasi lig vartų

Svajonės krenta angelais žemyn…

By Kavyte <3

Nebėk
pas Mane, kai iškris pirmas sniegas

Nebėk, kai sukaustys Tau širdį šalna

Nereikia Man ašarų, juoko, nei miego

Nereikia, kai būni šalia, bet ne čia

Nebėk pas Mane kai pilkas mėnulis

Paliks Tau tik ašarų jūras gilias

Nebėk pas Mane net kai ašarų jūroj

Aš būsiu sala vieniša širdyje

Palik Mane vieną ir viską, kas buvo

Paslėpk po puikybės naktiniais delnais

Nereikia Man ašarų, juoko, nei miego

Sugrįžk kai žmogus viduje Tau atleis .

Kavytė <3

    Dar kartą
apversiu savo mastymą aukštyn kojom , ir kaip Tu kažkada jau minėjai: taip, aš
tikrai mastau kitaip. Bet juk Mes visi kitokie , mes visi skirtingi. Tik
kartais taip norisi , kad aplinkui esantys žmonės bent kartą pamintų savo
principus dėl Tavęs, o nepažįstami praeiviai būtu nors truputį drąsesni
nepažįstamųjų atžvilgiu. Žinoma, norint , kad taip būtu ,reikia rodyti pavyzdį.
Ir kai, atrodo, rodai jo tiek daug, kiek tik gali, suvoki,  kad visos tavo pastangos pakeisti save ir
kitus - visiškai bevertės. Kad tai buvo vien klaidos …

   Gyvenu tarsi pagal knygą ar filmą. Tarsi pagal
aukštesnės jėgos sukurtą scenarijų. Bet vis dėl to ,noriu grįžti prie pastovios
savo teorijos “gyvenimą sau susikuriam patys”. Ir kuo labiau gilinuos
ir gyvenu pagal šia teoriją , tuo labiau norečiau jos atsisakyt. Kartais taip
norėčiau , kad mane kas nors valdytų. Norėčiau į viską žiūrėti taip, kaip
Sandra. Susiplanuot iš anksto, turėt valios išpildyt savo svajones ir spėt
nudirbt visus būtinus darbus. Norėčiau taip Mylėt, kaip Domantė. Norėčiau mokėt
taip atsipalaiduot, kaip mano Indrė. Norėčiau , kad Justas dažniau būtų šalia.
Norėčiau juokaut taip, kaip Sandrutė. Norėčiau būt tokia drąsi tiesai, kaip
Ingrida. Bet tai ne aš. Aš esu aš ir negaliu savęs paverst niekuo kitu. Ingrida
kažkada sakė, kad tik aš galiu save pakeisti , bet juk kartais tiesiog negali
to padaryti pats vienas, gyveni sau bet ne su savim. Tave supa daugybė žmonių,
nuo kurių esi iš dalies priklausomas , todėl norėtųsi ,kad tie žmonės padėtų Tau
pažint save ir pasikeisti i gerą. Negali būti idealus visiems, bet pastangų
niekada nebus per mažai.

    Kartais norisi viską pamiršti ir atsiplėšti
nuo žemės, gyventi kaip Holė iš “P.S.I Love You” , po vyro mirties. Turėti
tokius draugus kaip Ji. Tokius, kurie nepaisant klaidingo suaugusio žmogaus
apsisprendimo užsisklęsti savyje, neleido jam užmiršti realybės. Kartais norisi
būti stipresniam už tą jėgą, kuri Tave valdo ir traukia prie žemės, prie lovos,
prie miego ir užmaršties.

    Kartais noriu Jums padėkot, kartais noriu
jus ištrint. Reikėtų padaryt ir taip, ir taip. Bet kaip bus - pasakys tik
ateitis…

Būkit geri, paaiškinkit man kaip per savaite galima išleist 30 litu (naudojant pildyk) užsisakius mygtuką, kuris kainuoja 3 litus mėnesiui. (jokiu būdu neviršijau jokio limito) geriausiu atveju išsiunciau 50 sms o kita ryta sąskaitoj jau nebepakako PINIGŲ ŽINUTEI!!!!!!!! (kokiu dar pinigų,juk sms nemokamai!!!) o gal aš jau skaityt nebemoku? juk viskas vaaaa taip parasyta:

pasakykit ar mano akys meluoja????? ir kodel Tele2 atstovai teigia , jog virsytas limitas?
to dar niekad nebuvo , bet matyt kaip tycia, dar trys mano draugai virsijo limita…….. mes gal su ateiviais susirasinejom?

With Love! nepatenkinta Tele2 Pildyk vartotoja!

P.S. o mane jau bites vilioja… ir medus visai skanus….

isvezkit mane…. vezkit kol dar nepabegau nes bus blogai! verks visi oj verks.. juokinsiu iki asaru kol pati nugriusiu saltam ruke po  svetimu dangum… verksiu su visais ir juoksiuos.. nes viskas kas pasakyta.. apgalvota… tai tik zodziu muzika… niekuo nebetikiu ir nebepasitikiu.. turbut del sios priezasties nebegalima pasitiketi manim.. vezkit juos visus tolyn.. kaip gera kai sava tyla ausu nedrasko.. va uz sienos jau kitas pasaulis. o as visai nenoriu jo pazinti, man gerai ir taip , cia juk  jauku.. sako , kad ten naktim seseliai sapnus dalina.. lai buna tie seseliai spalvoti tik tegu diena man netrugdo mastyt…


as atsiprasau. turbut vertetu sau atskaityti morala , bet ka daryti jei moralai nebegelbsti? pries veja nepapusi.. o pavejui negaliu.. plaukiu traukiniu , skrendu upe ir matau: pilka pilka , kur ne kur saule sviecia.. pries veja nepapusi.. lipsiu i maza laiveli, plauksiu su kitais i upe.. upe i jura… ir kranto nebus ir vejas nepus.. aj po perkunais, galiusiai visi verksim, eik is cia kol gali , nelipk i laiva , nes tavo takas kitas. paklek akis i dangu ir pamatysi savo tiksla…

Laime

Ir pabundi ryte kaip tyras paukstis
Vejelis glosto tylincius medziu
O as einu keliu ir tau sypsausi
Nes mano laime eina tuo paciu keliu

Balta zuvedra kyla i padange
Prisiminimai blasko troskimus
O visa kita tai tiktai palaima
Vejelis tyras ir gaivus….


Laime -  kas gali apibrezti sio zodzio savoka? ar tai mazas nemelis prie juros kranto.. pulkas vaikuciu,, ar tai ateitis?
o gal tai viskas apie ka galime svajoti? palikite jai spresti kada ateiti ,  tik nepamirskite kad laime sau susikuriame patys.. jei nenoresime buti laimingi tikrasis gyvenimas liks uz borto.. viskas zymiai paprasciau nei atrodo.. ;)


                                               




`Ziuriu ziuriu i visus - jus visi nuostabus! ` [by Psichas]

kas darosi???? kas nutiko?? kur as?? pasiklydau.. ne gatvej, ne mieste, ne dienos sviesoje..  ne.. si tamsa baisesne uz vienatve.. kai visas pasaulis tau sypsosi tu net negali pasijusti vienisas… tu negali suvokti kodel ta vienintele deginanti raudona sviesa yra tokia zudanti.. buti pasiklydusiam - blogiau nei buti paliktam ar atstumtam , nes kai nezinai kur tavo sirdis nezinai kur ir tu pats.. tvirta zeme po kojom istirpo, kaip sniegas pavasari.. kai nezinai kurio keliu eit, nezinai kuo gali pasitiket ir ka mylet, labiau nori visiskos ledines ziemos nei vienisos vasaros.. tik paziurek kiek aplinkui laimingu veidu.. jie sypsosi tau, jie tave myli, o tu to net nezinai.. bijai zinoti tiesa, tai kam visa tai?..  palikti? ir nueiti? ne. negalima.. reikia nusisypsoti.. o kam? juk nemyli.. o gal myli? juk taip siltai ziuri.. nusisuk akimirkai ir suzinosi.. pasakyk sudie ir nueik.. tikras jausmas nebus nepastebetas.. todel dairykis ir pats nes tu ne vienintele asis apie kuria sukasi planetos..

Zinot chebryte, siandien rasysim laiska!! :) laiska kuris niekada nebus issiustas , ar perskaitytas gavejo… tai laiskas Tau, mano mielas , amzinas ir tuo paciu laikinas drauge!!

Siandien sugalvojau pasivaikscioti.. orelis gal ir ne geriausias , bet jau kai iseini i lauka, tai neberupi, ar lyja ar sninga, ar zvaigzdes krenta..  tai vat ir atsisakiau pilkos keliones autobusu, nuo mokyklos iki miesto centro ejau peskomobiliu.. tiesa sakant, visada kai pradedu vaikstineti labai daug nauju minciu uzgimsta galveleje .. na ka cia be pripasakosi, tad einu einu ir vis mastau, kokia gi dali mano proto {ar sirdies} uzima tavo zalios akys..  sprendimo neradau, taciau gyvate autobusas mane pasivijo ir net sustoti nereikejo, kaip uzprogramuota vos pasukusi i desine jau buvau jame..

-nuolatinis! - istariau ir nuejau tolyn.. atrodytu nieko iapatingo bet si karta tas piktas ratu burzgimas ir zmoniu surmulys manes neatitrauke nuo minciu kurios siandien skirtos tau.. ir stai kaip niekd agyvenime, issitraukiu raudona uzrasu knygute, kaip niekad- rasau autobuse.. piestukas toks nutrintas , kad vos raso bet ar tai kliutis islieti mintims? - tikrai ne.. jau tada as pradejau rasyti si laiska.. ir tai buvo pirmas atvejis mano gyvenime kai as praziopsojau savo stotele.. pakeliau akis- i mane ziuri vyriskis, siektiek praplikes, storais akiniu remeliais, aukstas, pasitempes.. ir turbut nesupranta kas as per kvaile ir isvis, is kur dar tokiu atsiranda.. raso?? autobuse?? tada tikrai norejau perskaityti jo mintis.. :) bet mano nora pertaruke vaizdas pro praviras autobusiuko duris: LIGONINE

et stai cia as turejau islipti.. nusisypsojusi pati sau, baigiau rasyti sakini ir islipau kitoje , gretimoje , nekenciamos transporto priemones stojimo vietoje, autobusu stotyje…  salta.. ziema, gal kiek neiprasta bet vistiek ziema.. dar viena.. hmm.. uzsisvajojau..

eisiu prie reikalo, turbut butu pats laikas.. siandien buvo ta diena kuri mane pastumejo tikiuosi i tinkama kelia.. Tu mane zudai!! stai isvada.. taip butent Tu! musu bendravimas trunka jau penkerius metus, bet as taves vis dar nepazystu.. negaliu Taves vadinti draugu, negaliu ir nevadinti.. o musu bendravimas suskirstytas i pusmecius jei tiksliau tai puse metu tylos, tada kokie keturi menesiai grazaus ir jaukaus bendravimo.. ir galiausia menesis gincu po kuriu seka dar 30 dienu mano uzsimirsimo.. dabar kaiptik rutuliojasi tas paskutinis periodas, kurio praejo savaite.. ir zinai ka as pasakysiu.. Tu mane tikrai zudai !! tiesiog edi! pats to nezinodamas.. nors man tikrai neskauda kai tu kankiniesi.. si karta jau nebe.. mane visiskai patenkina ta idiotiska gelsvai raudona fizionomija trankanti galva i siena sype prie nuotraukos.. gal as ir bloga, bet tai mane ramina..  Tu mane kankinai penkis metus kas puse metu , dabar as dziaugiuosi galedama matyti tave toki kokia budavau as Tau nezinant.. cia ne pyktis.. ne liudesys.. ne melas ar skausmas.. tai isgyvenimas.. tai nuotaika.. prisiminimas.. nieko daugiau :) tai vat norejau kad zinotum.. viskas kas buvo meile - yra.. niekur nedingo.. viskas kas buvo gincai jais ir liks bet ir tai ir tai paliko zyme.. nezinau ar juoda ar balta.. man turbut ji ne juoda.. man tai pamoka isiklausyt i tave bet Tu vis kartoji,kad tai as problema.. nemoku aiskiai sakyti ko noriu ir tu vis manes nesupranti.. o ar mokaisi klausyti?? pagalvok.. lietus ir tas kalba.. negirdi? prisiglausk vasara prie atvesusio lango lyjant.. isgirsi mano zodzius.. as atsisveikinu su Tavim pusei metu.. po 6iu menesiu noreciau gauti atsakima, gal ne i si laiska bet i draugyste..

tikiuosi parasysi…

Visada Tavo ,

 Grozis.

stai po tiek metu mes visiskai nepasikeite.. tu kalbi apie liudnus dalykus, o as tarsi perjungus save i kita rezima pamirstu savasias problemas ir jausmus, kurie slege iki siol.. galbut kai padedam kitam, gaunam atligi - uzmirstam save ir tai viskas ko mums reikia ,kad taptume laimingi.. nagi - darykim taip dazniau, nebereikes verkti.. meile nugales pasaulio blogybes ir tamsa.. bet meile si karta uzvaldziusi mane ne tokia.. ji ne svelni ir draugiska..ne.. ji zudo mane labiau nei as galiu isivaizduoti.. o tu net nematai..ir niekada nepamatysi.. nes as turiu galybes veidu.. ir kiekviena diena jauciosi kaip aktore gyvenanti svetima gyvenima..kiekviena diena ji verkia is dziaugsmo nes zino, kad viskas kas nutiko siandien rytoj pasibaigs.. rytoj ji bus kitas personazas, kitame scenarijuje su kitokiomis problemomis.. viskas pasikeis tik ziurovai liks tie patys.. vieni ateina, kiti iseina bet nieko naujo - ir tai kartais gazdina..

stai - kaip gera buvo sukurti dar viena save! tik si istorija nenutruko kazkur pakeliui i pabaiga, ne!.. tiesiog as negaliu jos testi ,nes viskas ka rasau vyksta butent siuo metu.. ar tikrai man? nezinau, atleiskite, negaliu tiksliai atsakyti.. galbut kiekvienos minties personazas gimsta ne tik mintyse, gal kazkieno nugyventas gyvenimas toli, ten kur niekad nepabuvosim, priklauso nuo musu pykcio ar liudesio, nuo patirto isgyvenimo, meiles ar dziugsmo.. na tada neapsunkinkim kitiems gyvenimo.. sypsokimes.. zinau ,sirdi skauda,o kam neskauda? net mazas vaikas verkia nesuvogdamas kodel.. bet mes juk jau uzaugom.. bukim stiprus ir mylekim net tada kai atstumia nes tik tokiu atveju suvoksim ka reiskia gyventi..

kuo galeciau jus sudomonti? rasau sau , bet skaitau ne tik as.. tad net nezinau.. siandien ne ipatingai optimistiskai nusiteikus ,  bet nesiruosiu skustis gyvenimu :) na juk ne taip ir blogai.. nesalta namie, arbatos yra, kazkur dar surio gabalas metosi- tai jau visai gerai.. ko gi noret?:) na gal tik kad filmas greiciau siustusi ir kad kas labas saskaita papildytu bet tai jau antraeiliai prabangos dalykai kurie nera gyvybiskai svarbus..  bet as cia ne apie tai.. turiu nusiskundima gyvenimui del savo amzinos ir jau turbut nebepagydomos ligos - tingejimo.. ir bijau kad ji jau nepagydoma..ir visiskai isisenejusi, na nesakau- kartais reikia ir patinginiauti bet siandien man truko kantrybe..

turejau pusdieni laisvo laiko bet per ji nieko gero taip ir nenuveikiau.. na nebent isgeriau kokius tris litrus arbatos kas beja nelabai i nauda tinginiams del dazno poreikio i tualeta.. bet visdelto as velgi ne apie tai.. tai vat gryskim prie to pasipiktinimo: taip ir nezinau ant ko pykti, ant saves kad tokia bevale esu ar nat `dievo` kuris mane tokia sukure.. (jei isvis tai jo nuopelnas ) mat man vis dar truksta irodimu kad tai jo dabras.. kazkaip nenoriu tiketi dalykais kuriu kazkokiu budu realiai negaliu suvokti, nors to suvokti gal net nereiketu..

na ir galu gale, siandien nieko gero taip ir neparasius, tikiuosi eiti ir  iki nakteles dar bent kazka vertingo sau ir tautai padaryti nors nezinau kuo cia baigsis.. aciu uz demesi.. iki susimatimo kitame nusokime nuo proto .. ;)